minkštakošis

minkštakõšis, -ė smob. (2) 1. Jnš, Tj kas minkšto, silpno būdo, greit nusileidžia, bailus: Gecevičius pirmą kartą pasiuto ir pasirodė ne minkštakošis Vaižg. 2. žr. 1 minkštagalvis: Tokį kaip tu, minkštakõšį, reikia vežti į Kalvariją (į pamišėlių namus) Bd.